Formantinių požymių naudojimas kalbai atpažinti. (Lithuanian)

The use of formant features in speech recognition is investigated in the paper. It was established that formant features can be used in speech recognition but recognition accuracy depends remarkably on the formant feature extraction method. The best recognition results were obtained when singular prediction polynomials were used for formant feature extraction. These polynomials can be calculated from parameters of linear prediction models of even or odd order. These polynomials can by symmetric or antisymmetric as well. Also it is important to investigate how results of speech recognition depends not only on choice of singular prediction polynomials but although on other parameters of the recognition system: frame length, number of used formants in recognition, frequency scale, used for representation of formant features. During the experiments it was defined that the best recognition results were obtained using 2 or 3 formants calculated from symmetric singular prediction polynomials. The experiments have shown that the most informative is the 2-nd formant. Contribution of the 1-st, 3-rd and 4-th formants is approximately similar, but higher formants are less resistant to white noise. Recognition results also depends on analysis frame length and frequency scale. The best results were obtained using 500 data points frame length and Mel frequency scale. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Straipsnyje nagrinėjami formantinių požymių taikymo atpažįstant kalbą klausimai. Nustatyta, kad formantiniai požymiai tam gali būti naudojami, tačiau atpažinimo tikslumas labai priklauso nuo formantinių požymių išskyrimo metodo. Geriausi atpažinimo rezultatai gaunami formantinių požymių išskyrimui naudojant išsigimusius prognozės polinomus. Šie polinomai gali būti skaičiuojami iš lyginės arba nelyginės eilės tiesinės prognozės modelio parametrų. Be to, atpažinimui galima naudoti simetrinius arba antisimetrinius išsigimusius tiesinės prognozės polinomus. Taip pat svarbu ištirti, kaip kalbos atpažinimo rezultatai priklauso ne tik nuo išsigimusių tiesinės prognozės polinomų parinkimo, bet ir kitų atpažinimo sistemos parametrų: analizės kadro ilgio, atpažinimui naudojamų formančių skaičiaus, formantinių požymių vaizdavimui naudojamos dažnių skalės. Tyrimais nustatyta, kad geriausi atpažinimo rezultatai gaunami naudojant dvi arba tris formantes, apskaičiuotas iš simetrinių išsigimusių prognozės polinomų. Tiriant atskirų formančių informatyvumą paaiškėjo, kad didžiausias indėlis į atpažinimą yra antros formantės. Pirmos, trečios ir ketvirtos formančių indėlis maždaug vienodas, bet aukštesnės formantės mažiau atsparios balto triukšmo įtakai. Tiriant analizės kadro ilgio parinkimą nustatyta, kad geriausi atpažinimo rezultatai yra esant 500 atskaitų kadro ilgiui. Atpažinimo rezultatai taip pat gaunami geresni vaizduojant formančių trajektorijas melų skalėje. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Information Sciences / Informacijos Mokslai is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)