Politinis realizmas ir iliuzijos : LDK bajorijos pozicijos

Straipsnyje analizuojama bajorų padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gresiant antrajam Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimui. Nagrinėjant šią temą, remtasi 1793 m. gegužės mėnesio Vilniaus, Trakų, Kauno, Ukmergės, Upytės, Žemaitijos, Breslaujos, Gardino, Lydos, Volkovysko, Naugarduko ir Brastos pavietų seimelių dokumentais. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti LDK bajorijos požiūrį į tuometinę padėtį šalyje, išnagrinėti jos pateiktus reikalavimus Seimui bei šių reikalavimų įtaką tai bajorijos daliai, kuri tiesiogiai valstybės valdymo procese nedalyvavo. Daroma išvada, kad LDK seimelių veikla buvo daugiausiai kontroliuojama generalinės konfederacijos, kuri neturėjo didelės įtakos Lydos, Trakų, Naugarduko ir Brastos pavietuose. Seimelių 1793 m. instrukcijose atsispindi reikalavimas išsaugoti LDK teises bendroje valstybėje. Netgi esant padalijimo grėsmei, Vilniaus, Lydos, Ukmergės ir Kauno seimeliai reikalavo išsaugoti LDK teises, kurios buvo įtvirtintos Lietuvos–Lenkijos susijungimo akte, išlaikyti Lietuvos Statutą, prieštarauta vietos magistratų iškėlimui iš kaimo teritorijų. Seimelių instrukcijos reprezentuoja bajorų požiūrį į politinę situaciją ir okupantų kariuomenę valstybėje. Didžioji dalis bajorijos atsitraukė ir stengėsi nedalyvauti valstybės griuvimo procese. Iš kitos pusės, dalis bajorų tikėjosi, jog Lietuvos–Lenkijos valstybė išliks, ir stengėsi įtvirtinti šios valstybės valdžios veiklos principus. Galiausiai buvo ir tokių, kurie siekė tik asmeninės naudos. The article analyzes the situation of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter GDL) under a threat of the second partition of Lithuania-Poland. Research on this theme is based on May 1973 documents of Vilnius, Trakai, Kaunas, Ukmergė, Samogitia, Breaslaw, Grodno, Lida, Volkovysk, Navahrudak and Brest counties‘ sejmiks. This article aims to clarify GDL nobility‘s approach to the situation in the country at that time, to examine requirements it gave to Seimas and the impact these requirements made to that part of nobility, which did not directly participate in the state‘s governance process. We can draw a conclusion that activity of GDL sejmiks was mainly controlled by the general confederation, which did not have much influence in Lida, Trakai, Navahrudak and Breaslaw counties. Sejmiks‘ instructions of 1973, reflect the requirement to preserve GDL rights in the united state. Even with the threat of partition, Vilnius, Lida, Ukmergė, Kaunas’ sejmiks demanded preservation of GDL rights, which have been consolidated in the Lithuania-Poland union act. Sejmiks also demanded to keep the Lithuanian Statute and objected the removal of local magistrates from rural areas. Sejmiks‘ instructions represent nobility‘s attitude towards political situation and troops of occupants in the country. The major part of the nobility retreated and tried not to participate in the process of the state‘s collapse. On the other hand, some part of the nobility hoped that Lithuanian-Polish state will endure and sought to consolidate the principles of the state government‘s proceedings. Finally, there were also individuals, who sought only personal benefit.