The Appearance of the Hippocentaur in the Heraldry of the Nobility of the Grand Duchy of Lithuania
In: Lithuanian Historical Studies, Jg. 17 (2012-12-28), S. 71-90
Online
unknown
Zugriff:
Kentauras arba Hipocentauras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų heraldikoje yra beveik netyrinėtas. Ši tema – dar neišsemtas heraldikos tyrimų aruodas, dėl pirminių šaltinių stokos sukeliantis mokslininkams daugiau klausimų nei atsakymų. Klausimas, iš kur ir kokiu būdu LDK kilmingųjų heraldikoje atsirado Kentauras, vėliau virtęs Hipocentauru, istoriografijoje tebėra balta dėmė. Šiame straipsnyje aptariama kentaurų istorija ir simbolika, analizuojama Lietuvos metraščiuose aprašoma Kentauro giminė, tiriamos Alšėniškių herbo pasirinkimo, Kentauro virsmo Hipocentauru bei Hipocentauro herbo atsiradimo Giedraičių heraldikoje XVI a. prielaidos, tikslinamos Kentauro, Hipocentauro, Kitauro ir Šaulio (Sagittariaus) sąvokos. Straipsnyje daroma prielaida, jog Kentauras į LDK kilmingųjų, o pirmiausia į kunigaikščių Alšėniškių heraldiką, atėjo per Bažnyčią (per bažnytinį meną ir literatūrą). Alšėniškių Kentauro simbolio savo herbe pasirinkimą galėjo lemti tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčia, kurios simbolikoje ši mitinė būtybė buvo labai populiari. Turimų šaltinių ir mokslinės literatūros analizė leidžia Naugardą laikyti vienu iš galimų Kentauro atsiradimo per Vakarų ir Rytų Bažnyčią kelių. Kentauro pasirinkimo motyvas galėjo būti susijęs su karyba, tuo metu LDK susidariusia politine situacija. Kunigaikščių Alšėniškių sfragistikos/heraldikos kaitą nurodo šių faktų seka: 1390 m. Jono Alšėniškio antspaudo vaizdulyje yra šv. Jono figūra, 1420 m. Jono Alšėniškio sūnus Simonas Jonaitis Alšėniškis Vytauto pavedimu vyksta į Naugardą, o jau 1422/1423 m. Simono Jonaičio Alšėniškio ir Mykolo Jonaičio Alšėniškių prie Melno taikos prikabintų antspaudų vaizduliuose yra Kentauras. Ilgainiui, šalyje vis labiau stiprėjant krikščionybei ir kontaktams su Vakarų kultūra, Kentauras per XV a. antrąjį ketvirtį virto Hipocentauru. Alšėniškių herbo funkcija, t.y. tai, ką buvo norima tuo herbu pasakyti, buvo išplėsta. Hipocentauras galėjo būti ir krikščionybės, kaip priešpriešos pagonybei, simbolis. Hipocentauro herbo atsiradimas Giedraičių heraldikoje XVI a. II pusėje siejamas su Renesanso skleidžiamomis idėjomis, romėniškojo kilmės mito įsitvirtinimu kilmingųjų pasaulėžiūroje ir savo tapatumo savivokoje bei kunigaikščių Alšėniškių išmirimu. Kadangi Hipocentauro herbą savo heraldikoje pradėjo naudoti visuomenėje žemesnį statusą už kitus savo giminės atstovus turintys Giedraičiai, spėjama, kad tokiu būdu jie norėjo pabrėžti savo kilmingumą ir giminės senumą, kas buvo labai svarbu XVI a. The Centaur or Hippocentaur in the heraldry of the nobility of the Grand Duchy of Lithuania has been little investigated. This theme is a not yet fully exhausted granary of heraldic studies, which, due to the lack of primary sources, raises more questions than it has answers for scholars. The question of where and in what way the Centaur, which later turned into a Hippocentaur, appeared in the heraldry of the nobility of the GDL remains a blank spot in historiography. This article discusses the history and symbolism of centaurs, analyses the Centaur family described in Lithuania’s chronicles, investigates the assumptions for the selection of the Alšėniškis coat of arms, the transformation of the Centaur to the Hippocentaur, and the appearance of the Hippocentaur coat of arms in the heraldry of the Giedraitis in the 16th century. The concepts of the Centaur, Hippocentaur, Kitauras and archer (Sagittarius) are revised.
Titel: |
The Appearance of the Hippocentaur in the Heraldry of the Nobility of the Grand Duchy of Lithuania
|
---|---|
Autor/in / Beteiligte Person: | Railaitė-Bardė, Agnė |
Link: | |
Zeitschrift: | Lithuanian Historical Studies, Jg. 17 (2012-12-28), S. 71-90 |
Veröffentlichung: | Brill Deutschland GmbH, 2012 |
Medientyp: | unknown |
ISSN: | 2538-6565 (print) ; 1392-2343 (print) |
DOI: | 10.30965/25386565-01701003 |
Schlagwort: |
|
Sonstiges: |
|