Eastern Aukštaitian of Panevėžys: cluster analysis in search of dialecticism

Straipsnyje siekiama išbandyti vieno iš statistikoje taikomo klasterinės analizės metodo tinkamumą rytų aukštaičių panevėžiškių gyvenamųjų vietovių panašumams pagal skiriamųjų tarminių ypatybių vartojimo dažnj nustatyti. Analizės metu išryškėję tiriamųjų vietovių grupavimosi ypatumai leidžia sukurti tyrimo modelį tiriamųjų vietovių tarmiškumui ir periferiškumui išmatuoti. Tyrimui atsitiktiniu būdu pasirinkti 90 min. trukmės rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės garso įrašai, surinkti iš dviejų centrinių - Pasvalio (112), Kapčiūnų (138) - ir dviejų paribinių - Bučiūnų (52) ir Stumbriškio (171) - tarminių punktų. Klausantis įrašų, fiksuoti 13 skiriamųjų panevėžiškių tarminių ypatybių pavartojimo dažniai, kurie vėliau suvesti į SPSS Statistics kompiuterinę programą, ir atlikta klasterinė analizė. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad tyrime taikytas klasterinės analizės modelis yra tinkamas keturių panevėžiškių LKA punktų grupavimosi pagal tiriamuosius dydžius dėsningumams atskleisti. Analizė rodo, kad tarminio ploto paribyje esantys LKA punktai nebūtinai yra periferiniai - juose puikiai išlaikytos tarminės ypatybės (LKA Bučiūnų, Pasvalio ir Kapčiūnų punktuose gerinu išlaikomos stipriosios ypatybės, o Stumbriškio - silpnosios). Tyrimas rodo, kad klasterinės analizės metodu nagrinėjant tarmes, labai svarbi tiriamosios medžiagos atranka. This paper aims to test the appropriateness of one of the statistical methods - cluster analysis - to determine the similarity of the populated localities of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys in accordance with the frequency of usage of distinctive dialectal features. Grouping peculiarities that emerged from the analysis of the research areas allow us to create a model to measure the dialecticism and the peripherality of the research areas. 90 minute long recordings of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys collected from two central - Pasvalys (112), Kapčiūnai (138) - and two marginal - Bučiūnai (52), Stumbriškis (171) - dialectal points were randomly selected for this study. While listening to the recordings, the frequencies of usage of 13 dialectal features of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys were identified, which were then entered into the SPSS Statistics computer program and the cluster analysis was performed. The results suggest that the cluster analysis model applied in the study is suitable for revealing the grouping patterns of the points of the Eastern Aukštaitian of Panevėžys LLA according to the research dimensions. The analysis indicates that the marginal LLA points are not necessarily peripheral - dialectal characteristics are perfectly maintained in them (in Bučiūnai, Pasvalys and Kapčiūnai points of LLA the strong features are better maintained, while the weak ones are better preserved in Stumbriškis). The study indicates that the selection of the research material is very important for the examination of dialects by the cluster analysis method.