Sėjos laiko ir tręšimo azotu įtaka vasarinių rapsų produktyvumui ; The influence of sowing date and nitrogen fertilization on spring rape productivity

Tyrimo atlikimo vieta: 2019 m. Šakių r., Kriūkų k. ūkininko Beno Kriščiūno ūkyje. Dirvožemis – giliau karbonatingas glėjiškas rudžemis – RDg–8–k2. Tyrimo objektas: Skirtingu laiku sėti ir skirtinga azoto norma tręšti vasarinių rapsų pasėliai. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti sėjos laiko ir tręšimo azotu įtaką vasarinių rapsų produktyvumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti vasarinių rapsų pasėlių tankumą, kai pasėliai sudygsta. 2. Nustatyti vasarinio rapso produktyvumo rodiklius: šakų skaičių ant augalo, vieno augalo ankštarų skaičių, sėklų skaičių ankštaroje ir 1000 sėklų masę. 3. Įvertinti vasarinių rapsų pasėlio biologinį sėklų derlių. Tyrimo metodai. Lauko eksperimentas atliktas, siekiant nustatyti sėjos laiko ir tręšimo azoto trąšomis įtaką vasarinių rapsų produktyvumui. Eksperimento variantai – A veiksnys (sėja trimis skirtingais laikais): 1) 1 sėja: 2019 – 05 – 07; 2) 2 sėja: 2019 – 05 – 14; 3) 3 sėja: 2019 – 05 – 21; B veiksnys – tręšimas azotu: 1) 120 kg ha-1; 2) 250 kg ha-1 azoto veikliąja medžiaga. Eksperimente naudotos „Axan“ NS (27:4) trąšos, vieną kartą po paskutinės sėjos. Tyrimo rezultatai. Vėlinant sėjos laiką, pasėlio tankumas mažėjo, o padidinus azoto trąšų normą pasėlis buvo tankesnis. Augalo aukščiui, šakų skaičiui ant pagrindinio stiebo, pirmos, antros ir trečios eilės šakų skaičiui sėjos laikas esminės įtakos neturėjo, o padidinta azoto trąšų norma esmingai didino tik trečios eilės šakų skaičių. Anksčiausiai sėti rapsai turėjo esmingai mažiau ankštarų ant įvairių šakų, o tręšimo azoto norma esmingai didino ankštarų skaičių. Vidutiniam sėklų skaičiui ir masei vienoje ankštaroje esminės įtakos turėjo tręšimas azoto trąšomis. Vėlinant sėjos laiką, pasėlio biologinis derlingumas nežymiai didėjo, o padidinus azoto trąšų normą derlingumas padidėjo esmingai lyginant su minimalia azoto trąšų norma. ; The research was carried out in 2019 in the farm of Benas Krisciunas, a farmer in Kriukai village, Sakiai district. The soil is Endocalcari – Epihypogleyic Cambisol (CMg–pw–can). Research object: Spring rape crops sown at different times and fertilized at different nitrogen rates. Research aim: to analyze the influence of sowing date and nitrogen fertilization rate on the productivity of spring oilseed rape. Objectives: 1. Evaluate the density of spring rape crops after the crop germination; 2. Determine spring rape productivity indicators (number of branches per plant, number of pods per plant, number of seeds per pod and 1000 seed weight); 3. Evaluate the biological seed yield of spring rape crops. Research methods: There was a two factor field experiment. Treatments of the experiment: – factor A – sowing date: 1) The 1st sowing: 07 05 2019; 2) The 2nd sowing : 14 05 2019; 3) The 3rd sowing: 21 05 2019. The factor B of the experiment – fertilization: 1) fetilization at a minimum rate (120 kg ha-1); 2) at the maximum rate (250 kg ha-1). Used Axan NS (27 4) fertilizer once after last sowing date. Research results: The delay in sowing date spring rape density decreased, while the nitrogen rate increased. Plant height, number of branches on the main stem and the number of first, second and third row branches wasn‘t significantly affected by sowing time and the increased rate of nitrogen fertilization significantly increased only the number of third-row branches. The rape of earliest sowing date had significantly lower number of pods on different branches and the rate of nitrogen fertilization significantly increased the number of pods. Nitrogen fertilization had a significant effect on the average number and weight of seeds per pod. A delay in sowing date, slightly increased the biological productivity, while the increased rate of nitrogen fertilizer increased yield significantly compared with the minimum rate of nitrogen fertilizer. ; Agronomijos fakultetas ; Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas