VAIKO INTERESUS ATITINKANTIS TEISINGUMAS: SAMPRATA, PRIELAIDOS IR KAI KURIE PROBLEMINIAI ASPEKTAI.

This article contributes to the discourse on the relationship between jus- tice and the rights of the child by emphasizing the need to guarantee them fully and ef- fectively in the process of administration of justice. It presents an analysis of the current legal framework of child-friendly justice laid down in Lithuanian national law, includ- ing its constitutional basis and its application in practice, and distinguishes relevant problematic aspects, thereby analyzing the effectiveness of the legal status of a child. It is concluded that is important not only to enshrine in law the legal protection of the child as of an independent holder of substantive rights, but also to ensure the child’s right to participate in all child-related pre-trial, judicial, and enforcement proceedings regard- less of their age. It is emphasized that the right to be heard has to be understood not as an instrument to establish the views of the child without providing them with a precise procedural status in the law. The child should be guaranteed the right to access to court independently, and they should be represented by an independent representative. Finally, the conclusion is made that resolving the problems of the child’s right to access to court, regardless of their age, could lead to a change in the protection of the rights of the child and a more child-friendly notion of justice. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Straipsnyje nagrinėjamas teisingumo santykis su vaiko teisėmis ir sie- kis jas visapusiškai ir efektyviai užtikrinti vykdant teisingumą. Analizuojamos vaiko interesus atitinkančio teisingumo konstitucinės prielaidos, samprata. Taip pat verti- namos nacionaliniuose teisės aktuose ir jų taikymo praktikoje sudaromos prielaidos užtik rinti vaiko interesus atitinkantį teisingumą bei išskiriami jo įgyvendinimo civi- liniame procese probleminiai aspektai. Be to, apžvelgiamas vaikui nustatyto teisinio statuso veiksmingumas. Konstatuojama, kad reikšminga ne tik teisės aktuose įtvirtinti vaiko, kaip savarankiško materialiųjų teisių subjekto, teisinę apsaugą, bet ir užtikrinti, nepaisant jo amžiaus, vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose: ikiteismi- niuose, teisminiuose, vykdymo. Pabrėžiama, kad teisė būti išklausytam turi būti su- prantama ne vien kaip priemonė sužinoti vaiko nuomonę, nesuteikiant jam aiškaus ir įstatyme įtvirtinto procesinio statuso. Vaikui turėtų būti užtikrinta teisė savarankiškai kreiptis į teismą, jis turėtų būti atstovaujamas nepriklausomo atstovo. Daroma išvada, kad jau vien vaiko teisės kreiptis į teismą, neatsižvelgiant į jo amžių, užtikrinimas iš esmės prisidėtų prie vaiko teisių apsaugos ir vaiko interesus atitinkančio teisingumo užtikrinimo. [ABSTRACT FROM AUTHOR]