Moterų veiklos Lietuvos Aukščiausioje Taryboje diegiant vertybines nuostatas viešojoje politikoje.

The input of the female members of the Supreme Council – Restoration Seimas of the Republic of Lithuania into developing a new independent society through the laws adopted by the Supreme Council showing the platforms of women’s organisations and movements created during the election campaign has not been studied. The election campaigns of the Reform Movement of Lithuania and the Communist Party of Lithuania as well as other restored and established parties have been broadly analysed; however, that context does not include female candidates supported or not supported by the Reform Movement to be elected to the Supreme Council of the LSSR. Based on archival sources and contemporary press, the article reveals the election battle and the election platforms created by the women's organisations and movements that existed at that time. Moreover, the article includes an analysis of the activities of 14 women elected to the 12th call LSSR Supreme Council – the Supreme Council of Lithuania. It is important to note the main focus was on new laws related to family, women and children. There were no laws related to protecting women in the labour market; on the contrary, there were laws related to pushing women back to family life. This was a random event because the programmes of the Reform Movement, its support groups such as Saulėtekis (English: Sunrise), Mothers and Women’s Movements emphasised the family support issue; however, in order to solve it, they proposed only one way, i.e., to push back t women into family life, disregarding research conducted into this issue by the Department of Statistics and other scholars. This was an example of bulldozer politics in Lithuania that has had long-term negative effects on Lithuanian society and especially women. The aim of the article is to reveal the input of the female members into developing a new independent society through the laws adopted by the Supreme Council, showing the platforms of women’s organisations and movements created during the election campaign. The methods used in the study include comparative analysis of scientific literature, document analysis, analysis and synthesis of primary documents (i.e., archive documents), secondary documents (i.e., contemporary press)and qualitative research (interviews). [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo parlamentarių indėlis į naujos viešosios politikos kūrimą per demokratiškai išrinkto parlamento priimtus įstatymus, parodant rinkimų kampanijos metu moterų organizacijų ir judėjimų kurtas platformas ir jų programas, nėra tirtas. Sąjūdžio ir LKP bei kitų atsikūrusių ir susikūrusių partijų rinkiminės kampanijos yra plačiai analizuotos, tačiau tame kontekste neliko atsikūrusių moterų organizacijų iškeltų moterų kandidačių, remtų ir neremtų Sąjūdžio į LTSR AT. Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltinais ir tuometine spauda, parodoma rinkiminė kova ir tuo metu veikiančių moterų organizacijų ir moterų judėjimų (Motinų, Moterų Sąjūdžių) kuriamos rinkiminės platformos. Taip pat analizuojama išrinktų į XII šaukimo LTSR Aukščiausiąją Tarybą – Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą keturiolikos moterų veikla. Pažymėtina, jog didžiausias jų dėmesys buvo sutelktas į įstatymų projektų pasiūlymus, susijusius su šeima, moterimis, vaikais. Nebuvo nei vieno pasiūlyto įstatymo projekto, kaip apsaugoti moteris darbo rinkoje, bet buvo teikiami įstatymų projektai, grąžinantys jas į šeimą. Tai buvo neatsitiktinis reiškinys, nes Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir jo moterų rėmimo grupėse, pvz. „Saulėtekis“, Motinų ir Moterų sąjūdžiai programose akcentavo šeimos stiprinimo klausimą, tačiau jam išspręsti siūlė tik vieną kelią – „moteris grąžinti į šeimą“, neatsižvelgiant į tuo metu jau Statistikos departamento ir mokslininkų vykdytus tyrimus apie moterų išsakomą poziciją šiuo klausimu. Tai „buldozerinės“ politikos Lietuvoje pavyzdys, kuris turėjo ilgalaikes negatyvias pasekmes Lietuvos visuomenei ir ypač moterims. Straipsnio tikslas – atskleisti moterų parlamentarių indėlį į naujos viešosios politikos kūrimą per Lietuvos Aukščiausios Tarybos priimtus įstatymus, parodant rinkiminės kampanijos metu moterų organizacijų ir judėjimų kurtas platformas. Straipsnyje naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė, dokumentų analizė, pirminių (archyvinių dokumentų) ir antrinių (tuometinės spaudos) šaltinių analizė ir sintezė), kokybinis tyrimas (interviu). [ABSTRACT FROM AUTHOR]